Kartais iškyla klausimas kokioms minimalioms rezoliucijoms optimizuoti elektroninę parduotuvę ar internetinį puslapį. Ankščiau reikėdavo orientuotis į vartotojus, kurie naudodavo 800 x 600 monitoriaus rezoliuciją.

Laikai keičiasi. Rekomenduojama minimali rezoliucija šiandien 1024 x 768 px. Kviečiu pažiūrėti į pasaulinę statistiką, kaip pasiskirstę vartotojų naudojamos monitorių rezoliucijos.

Google Adwords – PPC (Pay per click) mokėk už paspaudimą reklama, kur vartotojai gali susikurti savo skelbimus bei raktinius žodžius. Taip šis Google “arkliukas” buvo žinomas nuo pat pradžių.

Ši sistema veikia iš tiesų puikiai: galima rodyti labai segmentuotą reklamą tik tam tikrame mieste, šalyje, regione. Galima pozicionuoti savo reklamą tik tam tikra kalba, galima paskirti dienos biudžetą reklamai bei paspaudimo įkainius. Sekančiuose straipsniuose paanalizuosiu kelis pavyzdžius kaip nereikia daryti su Google AdWords, o dabar kviečiu pasižiūrėti naują Google filmuką apie AdWords. Tai labai pravers pradedantiesiems. Aš esu tos nuomonės, jog kiekvienas turi daryti tai ką geriausiai moka, tačiau, jeigu niekad nebandėte AdWords ir norite pamėginti, pažiūrėkite šį trumpą filmuką.

Facebook naudojamas asmeniniams tikslams, laisvu metu geriant kavos puodelį, bendraujant su draugais. Ar tikrai vien tam?
Puikus grafikas iliustruojantys kaip daugiausiai interneto naršytojai dalinasi informacija. Facebook čia pirmas. Kas bus toliau?

Ką gi, aplodismentai mūsų kraštiečiams, kurie sukūrė šį reklaminį Lietuvos klipą. Tobulėti vietos yra kur, tačiau pažanga ir technologijų panaudojimas – sveikinam.

Gyvename pasaulyje, kurį šiuo metu krečia ekonominė krizė. Vieniems – tai naujų galimybių ir atradimų metas, kitiems, deja – apgailėtinas laikas bei “išlikimo” klausimas.

Kaip pragyventi “KRIZĘ”? Seminarai, konferencijos, visi apie tai diskutuoja. Skaičiuojami įmonės nuostoliai per dieną, jeigu nepadaromi svarbūs sprendimai (pvz. atleisti neefektyviai dirbančius darbuotojus), skaičiuojami pinigai, kuriuos galima būtų sutaupyti perkant mažiau kanceliarinių dalykų ir sugaištant tam mažiau laiko. Tačiau tai labiau “buitiniai” dalykai. Pakalbėkime kiek apie kitus.

Šiuo krizės laikotarpiu turime dar vieną fenomenalų dalyką – Internetinės parduotuvės už 30 Lt per mėnesį! Arba pasidaryk Internetinę parduotuvę pats!

Tyrimo sumetimais teko apsilankyti portale “one.lt”. Paskutinį kartą ten lankiausi prieš septynerius metus. Reklamos kiekis portale pribloškė. Paslaugų brangumas taip pat. Pamiršote slaptažodi? Tai jums kainuos du litai? Manau, kad agresyvus reklamos kiekis tokiuose portaluose įmanomas tik dėl vartotojo neišprusimo. Toks reklamos kiekis, kokį suvartoja statistinis socialinio portalo vartotojas Lietuvoje, nebūtų įmanomas Vakaruose. Kitas argumentas, kuris, mano nuomone, pateisina “darau ką noriu” – konkurencijos lygmuo…

Elektroninę komerciją apibrėžiame kaip verslo formą, kuomet šalys bendrauja elektroniniu būdu be fizinio kontakto. E-komercija – tai bendrinė sąvoka, apimanti verslo sandorius, valdomus elektroniniu būdu, naudojant telekomunikacijų tinklus – internetą.

Per pastaruosius 30 metų e-komercijos prasmė keitėsi. Pradžioje e-komercija reiškė tik elektroniniu būdu pateikiamus užsakymus, sąskaitas bei pinigų pervedimus tarp bankų (nuo 1970 m.). Vėliau e-komercijai buvo priskirta telefoninė bankininkystė ir atsiskaitymas banko kortelėmis (nuo 1980 m.). Nuo 1990 m. e-komercija apima resursų planavimą, informacijos gavimą ir saugojimą.

1995-2001 m. informacinių technologijų istorijoje vadinami „dot com“ era. 2000 metais įvyko spekuliacinio „dot com“ burbulo „sprogimas“, kuomet daugelio biržose kotiruojamų interneto bendrovių akcijų kaina ženkliai smuko dėl investuotojų perdėto optimizmo tų bendrovių rezultatais.

USP – „Unique selling proposition“, taip pat žinomas kaip „Unique selling point“. Išvertus pažodžiui – unikalus pardavimo pasiūlymas, argumentas. Oficialiame interneto marketingo apibrėžime naudojama „Proposition“, kasdieninėje kalboje „Point“. Žodis „Point“ anglų kalboje turi daugybę reikšmių, kurią pasirinkti, priklauso nuo konteksto. Šis terminas pirmą kartą buvo pasiūlytas 1940 metais, siekiant įvardinti sėkmingų reklaminių kompanijų išskirtinumą ir pasiekimus. Dabar šis terminas taikomas visuose rinkos segmentuose, kai kalbama apie kompanijos išskirtinumą. Šiandieną norėčiau pasidalinti savo mintimis apie taip vadinamo pozicionavimo, arba specializacijos svarbą. Kad geriau suprastumėte USP principą pateiksiu keletą pavyzdžių.

Kalbant apie USP visada pirmoje vietoje pateikiamas „Dominos Pizza“ kompanijos pavyzdys. Tai yra amerikiečių kompanija, kuri gamina picas. Tai viena iš daugelio kompanijų užsiimančių picų pristatymu į namus. Siekdami išsiskirti ir dominuoti rinkoje, jie sugalvojo vieną iš geriausių pasaulyje USP. Jų šūkis skelbia: „Pristatome šviežią ir karštą picą per 30 minučių, jeigu ne, tai pica nekainuoja Jums nieko“. Pateiksiu ir anglišką versija, nes verčiant kartais pusė reikšmės prapuola: „You get fresh, hot pizza delivered to your door in 30 minutes or less – or it‘s FREE“. Beje, tinklapių dizaineriai – pasižiūrėkite, koks paprastas dizainas. Kitas pakankamai žinomas pavyzdys, tai Amerikos siuntinių gabenimo kompanija „FedEx“. Jų USP yra tai, kad kur Jūs besiųstumėte savo siuntinį, jis bus pristatytas per vieną naktį. „When your package absolutely, positively has to get there overnight“. Na, ir dar vienas, jau lietuviams gerai pažįstamas „Red Bull“ energetinis gėrimas. Jų USP skelbia, kad „Red Bull“ suteikia sparnus! „Red Bull gives you wiiings“. Ir nors rinkoje yra daugybė rūšių energetinių gėrimų, galvojant apie šiuos gėrimus, pirmasis, kuris ateina į galvą, tai – „Red Bull“.

Kas tinka visam pasauliui, tas netinka Lietuvai ir atvirkščiai. Šiandien noriu pakalbėti apie antraštes (Headline). Atsivertus wikipedia.org apibrėžimą, parašyta, kad Headline (Antraštė) – yra tekstas dažniausiai rašomas virš straipsnio ir apibrėžiantis žemiau esančio straipsnio esmę. Ir visi tikriausiai pastebėjote, kaip neriasi iš kailio dienraščiai, sugalvodami vis labiau intriguojančius ir dėmesį patraukiančius straipsnių pavadinimus. Atsivertus Lietuvos ryto interneto puslapį, matome „Sveikatos sergėtojai – tradicijų šunkelėse“. Straipsnio pradžioje kalbama apie tai, kas ir kiek moka „Sodrai“. Po to kalbama, kiek tūlas kaimietis gauna paramos iš Europos sąjungos, ir panašiai. Perskaitęs straipsnį, taip ir nesupratau, kokia sprenžiama problema. Bet straipsnio pavadinimas (Headline) tikrai gerai sugalvotas. Kas tinka dienraščio straipsniui, tas tinka ir internetiniam puslapiui. Tiek dienraštyje, tiek interneto puslapyje būna tekstinė informacija, nuotrauka ir pan. Terminas „Headline“ naudojamas internete taip pat plačiai kaip ir dienraštyje. Ypatingai e-komercijos tinklapiuose. Atsitiktiniam lankytojui apsilankius Jūsų internetiniame puslapyje, Jūs turite tik penkias sekundes patraukti jo dėmesį. Skirtumas toks, kad dienraštį matome gulintį parduotuvės lentynoje, o Jūsų svetainės puslapis matomas kažkieno kompiuterio ekrane. Penkių sekundžių dėsnis galioja ir dienraščiui, ir interneto svetainei. Bet, kaip ir minėjau, lietuviai gyvena pagal kitus dėsnius. Apsilankius interneto svetainėse, anglų kalba, daugelis jų mirga dėmesį patraukiančiomis „Headline“, kai lietuviškose svetainėse naudojama tik kompanijos logotipui.

Praėjus tik septyneriems metams po informacinių technologijų istorijoje vadinamo „dot com“ burbulo sprogimo (1995-2001), kuomet daugelio biržose kotiruojamų interneto bendrovių akcijų kaina ženkliai krito dėl investuotojų perdėto optimizmo tų bendrovių rezultatais, e-komercija įgauna naują svarbą šiuolaikinės įmonės vadyboje. Šiandien jau nebeužtenka įmonės strateginiame plane įmonės tinklapiui kelti tik „vizitinės kortlės“ reikalavimą internete. Interneto technologijoms pažengus ženkliai į priekį, įmonių svetainėms keliami vis didesni ir didesni reikalavimai. Šiuolaikinių įmonių vadyboje tiesioginės ir elektroninės vadybos strategijos turėtų glaudžiai persipinti. Vien interneto teikiami privalumai turėtų paskatinti rimtai įvertinti e-komercijos galimybes. Vienas iš didžiausių interneto privalumų – geografinis faktorius.
Tai galimybė išplatinti informaciją apie parduodamą prekę ar paslaugą, susirasti potencialių verslo partnerių ir pan. Antras svarbus faktorius – tai galimybė sumažinti kaštus, susijusius su produkto reklama. Reklamuotis tiesioginėse masinės informacijos priemonėse kainuoja pakankamai brangiai ir nebeturi tokio efekto kaip ankščiau. Kitas aspektas – keičiasi ir vartotojų psichologija – žmonės nebeperka dienraščio, tikėdamiesi jame rasti vienokią ar kitokią reklamą. Kai kalba eina apie informacijos paiešką, produktą ar paslaugą, pirmoje vietoje atsiduria internetas: dauguma žino, kad ten tikrai ras dominančią informaciją. Trečiasis interneto teikiamas privalumas – galimybė palyginti parduodamas prekes ar paslaugas.
Prieš įmonei apsisprendžiat, kiek skirti dėmesio ir investicijų įmonės tinklapio kūrimui, būtų verta atsakytį į du klausimus.