E-komercija Lietuvoje yra ankstyvoje stadijoje, neišvystyta logistika, mokėjimai – bankų nuorodos su prisijungimu prie savo sąskaitos, prekių asortimentas – masiniai produktai, parduotuvių ar brangesnėmis kainomis..Kodėl nepažvelgus į visa tai kitu kampu?

Dažnai spaudoje ar e-portaluose išvystame naujieną – Lietuvoje startavo nauja elektroninė parduotuvė, siūlanti nepaprastai daug buitinės technikos, aksesuarų iš Kinijos, nepaprastai geromis kainomis, nepaprastai geromis sąlygomis.

Valio, daug kas pagalvojame – judame į priekį ir Lietuvoje. Tačiau čia aš įžvelgiu ribotą ekomercijos supratimą Lietuvoje, kuris sugrąžina mus į “kioskelių” laikus.

Lietuvos elektroninių parduotuvių ribotas požiūris

Lietuvoje viso labo turime 1.2 milijono internautų. Paskaičiuokime, kiek iš jų yra jauni žmonės, neturintys perkamosios galios? Skaičius ženkliai sumažėja (nenurodome konkrečių skaičiu, pabandykime interpretuoti kiekvienas savaip). Kiek iš likusių internautų perka internetu? Dar sumažinkim skaičių bent jau 66%. Turime dar kuklesnius rezultatus.

Dauguma (beveik visos) internetinės parduotuvės Lietuvoje yra tik lietuvių kalba. Galime susidaryti puikų vaizdą, į kokią perkančiųjų auditoriją jos taiko.

Tada pamėginkime pažvelgti į visa tai dar kitu kampu. Paimkime elementarias prekes – buitinės technikos prekes. Dauguma elektroninių parduotuvių Lietuvoje prekiauja šiais masiniais gaminiais. Visas verslo modelis paprastas – prekės perkamos didžiuosiuose mažmeninkų tinkluose su tam tikromis nuolaidomis, iš užsienio gamintojų paimtomis fotografijomis, dedamos į internetą labai panašiomis kainomis kaip ir realiose parduotuvėse ir mes jau turime elektroninę komerciją?

Paprastas daugelio vartotojų atsakymas – kodėl aš turiu pirkti internetu, jeigu keturi iš didžiųjų prekybos centrų yra 10 min. kelio nuo mano namų, siūlantys tas pačias ir net žemesnes kainas? Ten apžiūrėsiu “gyvai”, išsirinksiu, patars, atveš nemokamai. Kažkam iš Zarasų (neįžeidžiant ir neturint nieko prieš žmones, gyvenančius Zarasuose) gal ir ne pro šalį toks servisas, tačiau kiek jų yra?

Žvelkime dar giliau – didieji mažmeninkų tinklai startuoja su e-komercijos projektais, siūlančiais tas pačias buitinės technikos prekes, tik tarkime 10% mažesnėmis kainomis negu jų realiose parduotuvėse. Kas atsitinka su tais elektroninės komercijos “kioskeliais”, kurie imdavo prekes iš tų pačių didžiųjų tinklų? Reikia keisti asortimentą arba trauktis iš rinkos?

Neseniai pasirodęs įvairiai vertinamas straipsnis verslo žiniose apie pigu.lt. Supermarketo kūrimas bei plėtra. Retoriškai paklaust būtų galima – kur plėstis toliau, turint tik lietuvių kalbą ir “importuotas” masines prekes? Na įsidiegus latvių ir estų kalbą – galbūt pasiekti dar mažą dalį rinkos, tačiau ar tai didelis potencialas?

Toks požiūris yra labai ribotas. Daug verslininkų Lietuvoje susikuria elektroninės komercijos parduotuves orientuotas į prekybą Lietuvoje, dažnai jie yra paliekami su sukurtu “šedevru” ir vėliau pradeda plisti tokios nuomonės: “nusivyliau elektronine komercija, nes visiškai niekas neperka, pardavimai nepadidėjo kaip buvo planuota, niekas neperka langų internetu”.

Ką turėtume daryti kitaip?

Orientuokimės ne į “kioskelių” e-komerciją, ne į 1.2 milijono interneto vartotojų. Išeikime į platesnius vandenis, skatinkime eksportą iš Lietuvos.

Yra nemažai produkcijos Lietuvoje, kurie sėkmingai eksportuojami iš Lietuvos, internetinių parduotuvių pagalba. Vien Europos ir Amerikos rinkos turi 348 + 239mln. interneto vartotojų. Kodėl nepasiūlyti jiems kažko unikalaus?

Lietuvos SVV (smulkaus ir vidutinio verslo) ateitis galėtų būti šis pardavimų kanalas, siūlant savo produkciją orientuotą į šias rinkas,

Labai puikus pavyzdys – www.bemz.com. Prieš tris metus sugalvota idėja tapo vienu sėkmingiausių elektroninės komercijos projektu Baltijos šalyse. Idėja paprasta, kartu labai unikali. Prekyba internetu unikaliais apvalkalais pasaulyje plačiai žinomiems Ikea baldams.

Siūlau visiems rimtai pagalvoti apie jau atrodo praėjusį realių “kioskelių” periodą Lietuvoje, kuris dabar persikėlė į elektroninę erdvę ir elektroninius kioskelius.