Gyvename pasaulyje, kurį šiuo metu krečia ekonominė krizė. Vieniems – tai naujų galimybių ir atradimų metas, kitiems, deja – apgailėtinas laikas bei “išlikimo” klausimas.

Kaip pragyventi “KRIZĘ”? Seminarai, konferencijos, visi apie tai diskutuoja. Skaičiuojami įmonės nuostoliai per dieną, jeigu nepadaromi svarbūs sprendimai (pvz. atleisti neefektyviai dirbančius darbuotojus), skaičiuojami pinigai, kuriuos galima būtų sutaupyti perkant mažiau kanceliarinių dalykų ir sugaištant tam mažiau laiko. Tačiau tai labiau “buitiniai” dalykai. Pakalbėkime kiek apie kitus.

Šiuo krizės laikotarpiu turime dar vieną fenomenalų dalyką – Internetinės parduotuvės už 30 Lt per mėnesį! Arba pasidaryk Internetinę parduotuvę pats!

“Mes gavome tokį pasiūlymą, kur siūlo Internetinę parduotuvę už 30LT į mėnesį, ką galite pasiūlyti Jūs?”. Ir ką Jūs atsakysite tokiai poniai/ponui verslininkui?

“Tuojau pasversime 1kg arba išmatuosime vieną metrą, supakuosime ir parduosime”. Super. Toks atsakymas būtų visiškai tikslus. Kodėl?

Lietuvos Internetinė rinka, nors ir labai sparčiai besiplečianti (1,22 mln. Interneto vartotojų, 35.9% visos populiacijos – Internetworldstats.com) yra apie 8-9 metus atsilikusi nuo Vakarų pasaulio.

Kas yra 8-9 metai atgal? DOT.COM burbulo žlugimas. Apie tai padiskutuosime kitame straipsnyje. Labai trumpai – DOT.COM žlugimas – nepaprastai didžiulės investuotojų viltys ir finansinės injekcijos e-komercijos ir Internetiniams projektams 2000-2001 metais. Investicijos neatnešė staigių pelnų, projektai sunkiai judėjo į priekį. Išliko stipriausi – dabartiniai lyderiai (Įdomu: Amazon.com 2000 m. buvo ties bankroto riba).

Lietuva išgyvena DOT.LT burbulo žlugimą?

Galima trumpai atsakyti – taip. Internetinės parduotuvės po 30LT/mėn, Internetinės parduotuvės “Kuriu pats”, Internetinės parduotuvės Lietuvos rinkai už x mln. LT (Atsimenat bizzon.lt ? ), Internetinės parduotuvės “Kaimynas turi, ir man reikia, duokit 1″, Internetinė parduotuvė už 30LT/mėn išgelbės Jūsų verslą krizės metu!

Tokie išvardinti projektai labai greitai taps “vegetuojančiais” rinkoje. Vieni tokių “projektų” savininkai sakys, jog Internetinės parduotuvės yra visiškai nepasiteisinęs dalykas, nes neatsiperka investuoti milijonai, kiti, suinvestavę 360LT per metus sakys, jog pažaidėm ir nesigavo, – išliks vienetai.

Ar tie, kas suinvestavo milijonus? Nemanau. Pažiūrėkim iš finansinės pusės. Projekto sukūrimo kaina (pradinė, tarkime, jog be Internetinio marketingo kampanijų) – 1 mln. LT (Lietuvoje tokių – ne vienas ir ne du).

Darome prielaidą, jog vidutinis užsakymas yra 150 LT. Kadangi dauguma yra “perpardavinėtojai” – marža, tarkime – 50%.  1000 000 / 150 (dalinti galime ir iš 75, nes tokią turime maržą, tačiau pažiūrėkime gražesnį vaizdą) = 6666 užsakymai / 12 mėn = 555 užsakymai per mėnesį / 30 dienų = 18.5 per dieną. Realu? Manau, kad pakankamai realu.

Nepamirškime, jog norint parduoti už 1 000 000 Internetu – tai ne tas pats kas atidaryti parduotuvėlę Akropolyje, kuris bent jau garantuos tam tikrą lankytojų – pirkėjų srautą. Norint pasiekti ir išlaikyti pastovesnį užsakymų kiekį, reikia pastoviai dirbti e-rinkodaros srityje. Jeigu turime kibirą, su kiauru dugnu – visada reikės pilti vandenį, kad atrodytų jog jis “pilnas”. Taip yra ir su Internetiniu marketingu tokiuose projektuose. Kol pinigai leidžiami reklamai – tol viskas puiku, tik kiek tas kainuoja, ir kaip prisideda prie projekto investicijos grąžos? Pvz. automagistralėje stendas “Uosio baldai”?

STOP. Dar paskaičiuokime ir rinkos potencialą: 1 200 000 mln Interneto vartotojų Lietuvoje.

1)    Gyventojai (0–15 m. amžiaus) – 568 820 [atmetamas segmentas, nėra perkamosios galios]
2)    Darbingo amžiaus gyventojai – 2 140 133
3)    Pensinio amžiaus gyventojai – 657 404 [atmetamas segmentas, nėra perkamosios galios]

Liekam su 2 140 133 segmentu. Prisiminkime, jog Interneto populiacija Lietuvoje yra 35.9%, taigi, 768 307 darbingi asmenys (tiek vyrai, tiek moterys) yra Interneto vartotojai. Kadangi šiandien reikia orientuotis pagrinde į moterų rinką (womenomics, nes pagrindiniai pirkimo sprendimai ir pagrindiniai apsipirkimai atliekami moterų), galime išskaičiuoti, jog šiame segmente turime 407 203 moteris, naudojančias Internetą (53.5% populiacijos santykis). Na, toliau palieku teisę tęsti kiekvienam ir mažinti segmentą pagal perkamumo Internetu įpročius, parduodamų prekių interesus ir pan. Manau kad labai lengvai padalinsite rinkos “pyragą” į mažyčius trupinėlius. Klausimas įmonių vadovams, kurie “investuoja” milijonus į Internetinę Lietuvos rinką – kada ir ar iš viso planavote ROI?

Internetinės parduotuvės už 30 LT per mėnesį – kažin ar iš viso vertas diskutuoti variantas. Vakarų pasaulyje kompanijos stengiasi patraukti Interneto pirkėjų dėmesį savo išskirtiniais sprendimais, socialinių elementų įkomponavimais šalia komercinių elementų, Internetinės parduotuvės solidaus įvaizdžio formavimu. Ar tai galima padaryti už 30 LT per mėnesį? Ar vėl grįžtame prie to pačio klausimo – daryti Internetines parduotuvės vardan to kad jas daryti, nes kaimynas turi.

Tai ką daryti?

Ar reikia Lietuvai TukTuk.lt, kai turime Ebay? Na nors tiek gerai, kad reklama jiems kainuoja ženkliai mažiau, turint kitą didelį projektą pašonėje.

Ar reikia dar vieno pigu.lt tokio dydžio rinkoje ir kada atsipirks pats pigu.lt? Jeigu nesibaigs investuotojų pinigai ir kantrybė – manau, jog gali kažkada atsipirkti, tačiau retorinis klausimas ar yra jam kur augti?

Mano asmenine nuomone – Lietuvos rinka iš viso yra per ankšta dideliems Internetiniams projektams, kurie net neturi savo pozicionavimo bei nišos. Lietuviškiems projektams Lietuvoje lygiai taip pat kaip ir Vakaruose yra vienas sprendimas – NIŠOS, specializacija, pozicionavimas.

Keletas nišinių projektų pavyzdžių, apie kuriuos papasakosiu kituose straipsniuose:

LessLoss, LinenKids, LinenMe, BEMZ.

Tomas Paplauskas, Globaltus