Laikai keičiasi. Rekomenduojama minimali rezoliucija šiandien 1024 x 768 px. Kviečiu pažiūrėti į pasaulinę statistiką, kaip pasiskirstę vartotojų naudojamos monitorių rezoliucijos.

Ši sistema veikia iš tiesų puikiai: galima rodyti labai segmentuotą reklamą tik tam tikrame mieste, šalyje, regione. Galima pozicionuoti savo reklamą tik tam tikra kalba, galima paskirti dienos biudžetą reklamai bei paspaudimo įkainius. Sekančiuose straipsniuose paanalizuosiu kelis pavyzdžius kaip nereikia daryti su Google AdWords, o dabar kviečiu pasižiūrėti naują Google filmuką apie AdWords. Tai labai pravers pradedantiesiems. Aš esu tos nuomonės, jog kiekvienas turi daryti tai ką geriausiai moka, tačiau, jeigu niekad nebandėte AdWords ir norite pamėginti, pažiūrėkite šį trumpą filmuką.

Kaip pragyventi “KRIZĘ”? Seminarai, konferencijos, visi apie tai diskutuoja. Skaičiuojami įmonės nuostoliai per dieną, jeigu nepadaromi svarbūs sprendimai (pvz. atleisti neefektyviai dirbančius darbuotojus), skaičiuojami pinigai, kuriuos galima būtų sutaupyti perkant mažiau kanceliarinių dalykų ir sugaištant tam mažiau laiko. Tačiau tai labiau “buitiniai” dalykai. Pakalbėkime kiek apie kitus.

Šiuo krizės laikotarpiu turime dar vieną fenomenalų dalyką – Internetinės parduotuvės už 30 Lt per mėnesį! Arba pasidaryk Internetinę parduotuvę pats!

“Mes gavome tokį pasiūlymą, kur siūlo Internetinę parduotuvę už 30LT į mėnesį, ką galite pasiūlyti Jūs?”. Ir ką Jūs atsakysite tokiai poniai/ponui verslininkui?

“Tuojau pasversime 1kg arba išmatuosime vieną metrą, supakuosime ir parduosime”. Super. Toks atsakymas būtų visiškai tikslus. Kodėl?

Lietuvos Internetinė rinka, nors ir labai sparčiai besiplečianti (1,22 mln. Interneto vartotojų, 35.9% visos populiacijos – Internetworldstats.com) yra apie 8-9 metus atsilikusi nuo Vakarų pasaulio.

Kas yra 8-9 metai atgal? DOT.COM burbulo žlugimas. Apie tai padiskutuosime kitame straipsnyje. Labai trumpai – DOT.COM žlugimas – nepaprastai didžiulės investuotojų viltys ir finansinės injekcijos e-komercijos ir Internetiniams projektams 2000-2001 metais. Investicijos neatnešė staigių pelnų, projektai sunkiai judėjo į priekį. Išliko stipriausi – dabartiniai lyderiai (Įdomu: Amazon.com 2000 m. buvo ties bankroto riba).

Lietuva išgyvena DOT.LT burbulo žlugimą?

Galima trumpai atsakyti – taip. Internetinės parduotuvės po 30LT/mėn, Internetinės parduotuvės “Kuriu pats”, Internetinės parduotuvės Lietuvos rinkai už x mln. LT (Atsimenat bizzon.lt ? ), Internetinės parduotuvės “Kaimynas turi, ir man reikia, duokit 1″, Internetinė parduotuvė už 30LT/mėn išgelbės Jūsų verslą krizės metu!

Tokie išvardinti projektai labai greitai taps “vegetuojančiais” rinkoje. Vieni tokių “projektų” savininkai sakys, jog Internetinės parduotuvės yra visiškai nepasiteisinęs dalykas, nes neatsiperka investuoti milijonai, kiti, suinvestavę 360LT per metus sakys, jog pažaidėm ir nesigavo, – išliks vienetai.

Ar tie, kas suinvestavo milijonus? Nemanau. Pažiūrėkim iš finansinės pusės. Projekto sukūrimo kaina (pradinė, tarkime, jog be Internetinio marketingo kampanijų) – 1 mln. LT (Lietuvoje tokių – ne vienas ir ne du).

Darome prielaidą, jog vidutinis užsakymas yra 150 LT. Kadangi dauguma yra “perpardavinėtojai” – marža, tarkime – 50%.  1000 000 / 150 (dalinti galime ir iš 75, nes tokią turime maržą, tačiau pažiūrėkime gražesnį vaizdą) = 6666 užsakymai / 12 mėn = 555 užsakymai per mėnesį / 30 dienų = 18.5 per dieną. Realu? Manau, kad pakankamai realu.

Nepamirškime, jog norint parduoti už 1 000 000 Internetu – tai ne tas pats kas atidaryti parduotuvėlę Akropolyje, kuris bent jau garantuos tam tikrą lankytojų – pirkėjų srautą. Norint pasiekti ir išlaikyti pastovesnį užsakymų kiekį, reikia pastoviai dirbti e-rinkodaros srityje. Jeigu turime kibirą, su kiauru dugnu – visada reikės pilti vandenį, kad atrodytų jog jis “pilnas”. Taip yra ir su Internetiniu marketingu tokiuose projektuose. Kol pinigai leidžiami reklamai – tol viskas puiku, tik kiek tas kainuoja, ir kaip prisideda prie projekto investicijos grąžos? Pvz. automagistralėje stendas “Uosio baldai”?

STOP. Dar paskaičiuokime ir rinkos potencialą: 1 200 000 mln Interneto vartotojų Lietuvoje.

1)    Gyventojai (0–15 m. amžiaus) – 568 820 [atmetamas segmentas, nėra perkamosios galios]
2)    Darbingo amžiaus gyventojai – 2 140 133
3)    Pensinio amžiaus gyventojai – 657 404 [atmetamas segmentas, nėra perkamosios galios]

Liekam su 2 140 133 segmentu. Prisiminkime, jog Interneto populiacija Lietuvoje yra 35.9%, taigi, 768 307 darbingi asmenys (tiek vyrai, tiek moterys) yra Interneto vartotojai. Kadangi šiandien reikia orientuotis pagrinde į moterų rinką (womenomics, nes pagrindiniai pirkimo sprendimai ir pagrindiniai apsipirkimai atliekami moterų), galime išskaičiuoti, jog šiame segmente turime 407 203 moteris, naudojančias Internetą (53.5% populiacijos santykis). Na, toliau palieku teisę tęsti kiekvienam ir mažinti segmentą pagal perkamumo Internetu įpročius, parduodamų prekių interesus ir pan. Manau kad labai lengvai padalinsite rinkos “pyragą” į mažyčius trupinėlius. Klausimas įmonių vadovams, kurie “investuoja” milijonus į Internetinę Lietuvos rinką – kada ir ar iš viso planavote ROI?

Internetinės parduotuvės už 30 LT per mėnesį – kažin ar iš viso vertas diskutuoti variantas. Vakarų pasaulyje kompanijos stengiasi patraukti Interneto pirkėjų dėmesį savo išskirtiniais sprendimais, socialinių elementų įkomponavimais šalia komercinių elementų, Internetinės parduotuvės solidaus įvaizdžio formavimu. Ar tai galima padaryti už 30 LT per mėnesį? Ar vėl grįžtame prie to pačio klausimo – daryti Internetines parduotuvės vardan to kad jas daryti, nes kaimynas turi.

Tai ką daryti?

Ar reikia Lietuvai TukTuk.lt, kai turime Ebay? Na nors tiek gerai, kad reklama jiems kainuoja ženkliai mažiau, turint kitą didelį projektą pašonėje.

Ar reikia dar vieno pigu.lt tokio dydžio rinkoje ir kada atsipirks pats pigu.lt? Jeigu nesibaigs investuotojų pinigai ir kantrybė – manau, jog gali kažkada atsipirkti, tačiau retorinis klausimas ar yra jam kur augti?

Mano asmenine nuomone – Lietuvos rinka iš viso yra per ankšta dideliems Internetiniams projektams, kurie net neturi savo pozicionavimo bei nišos. Lietuviškiems projektams Lietuvoje lygiai taip pat kaip ir Vakaruose yra vienas sprendimas – NIŠOS, specializacija, pozicionavimas.

Keletas nišinių projektų pavyzdžių, apie kuriuos papasakosiu kituose straipsniuose:

LessLoss, LinenKids, LinenMe, BEMZ.

Tomas Paplauskas, Globaltus

Tęsiant temą apie socialinius interneto aspektus, šiandien norėčiau plačiau pakalbėti apie taip vadinamus  “Socialinius tinklapius”. Pabandysiu trumpai apibrėžti, ką vadiname “Socialiniu tinklapiu”. Kalbame apie interneto portalus, kuriuose vartotojas gali susikurti savo profilį, susirasti draugų, bendrauti interesų grupėse ir panašiai. Deja, gera idėja, kuri virto populiaria paslauga, nevisada tampa pinigus generuojančia verslo mašina. Panagrinėkime pavyzdžius. Vakaruose socialiniai tinklai dėl vartotojų kiekio ir potencialių galimybių šiandien vertinami milijonais, netgi, kai kuriais atvejais, milijardais dolerių. Bet šis vertinimas daugiau yra pagrįstas lūkesčiais, nei pasiektais finansiniais rezultatais. Prieš keletą metų garsųjį „MySpace“ už 580 mln. JAV dolerių nupirko žiniasklaidos grupė „News Corporation“. Pastaruoju metu sklido gandai, kad bendrovė „Microsoft“ planuoja įsigyti „Facebook“. Po to persigalvojo. Šio socialinio tinklo vertė gali siekti virš 2 mlrd. JAV dolerių. “Google” investavo 900 milijonų, kurie suteikia jai išskirtines reklamos teises “Myspace” portale. Pirmieji bandymai, deja, buvo nesėkmingi. Bandymai naudoti į tam tikrą auditoriją nukreiptas reklamas sulaukė ne stulbinamų rezultatų, o visuotinio vartotojų pasipiktinimo. Vienas iš  „Google“ įkūrėjų pripažino, kad bendrovės veikla socialinių tinklų srityje nedavė lauktų rezultatų. Kaip ir minėjau, „Google“ pagal susitarimą talpina reklamos nuorodas portale „MySpace“, įmonei taip pat priklauso socialinio turinio portalas „Orkut“, tačiau, atrodo, pelno Google negauna nei iš vieno, nei iš kito. O „Facebook“ ne tik kad nesulaukė teigiamų, revoliuciją sukelti žadėjusio, reklamos būdo rezultatų, bet iššaukė ir vartotojų nepasitenkinimą. 2007 metais “Google” išbandė naują rinkos tyrimo priemonę (programinė įranga) „Beacon“. Ji stebėjo, ką internete veikia „Facebook“ vartotojai, pavyzdžiui, perka lėktuvo bilietą ar knygą, ir apie šiuos veiksmus pranešdavo jų reklamos užsakovams. Pagal planą tai turėjo tapti nauja socialinės rinkodaros priemone.Tačiau realybėje, kaip ir minėjau, ši reklama sukėlė vartotojų nepasitenkinimą. Šio tipo reklamos buvo apribotos, o portalo įkūrėjas Markas Zuckerbergas pripažino klaidą ir atsiprašė vartotojų. Susidaro įspūdis, kad pelningo internetinės rinkodaros variklio socialiniuose tinklapiuose gali taip ir nepavykti paleisti. Kaip ir minėjau ankščiau, socialinių portalų populiarumas susijęs daugiau su lūkeščiais, nei generuojamu pelnu. Visų pirma, tikimasi, kad šis bendravimo būdas bus populiarus ir pritrauks didelį vartotojų skaičių. Kas jau ir įvyko. Antra, tikimasi, kad šias paslaugas teikiančios bendrovės uždirbs milžiniškus pelnus. Deja, šiuo teiginiu galima abejoti. Taigi, atrodo, kad socialiniai tinklai artimiausiu metu susikrauti turtų iš reklamos neketina.

Pabandykime giliau paanalizuoti socialinių tinklapių problemas. Analizuodami susiduriame su keletu aspektų. Viena iš didžiausių bėdų – uždarumas. Keistis informacija, susisiekti su kito socialinio tinklo nariais kol kas neįmanoma, todėl žmonės gali bendrauti tik su savo tinklo nariais arba skirtinguose socialinių tinklų portaluose. Antra bėda – pačių žmonių bendravimo įpročiai. Egzistuoja toks palyginimas, kad prieš 100–150 metų daugelis žmonių pažinojo tik tiek žmonių, kiek dabar sutinkame per vieną dieną. Užtenka nueiti į prekybos centrą, ir ten šimtai žmonių. Darbe tenka bendrauti su klientais, kolegomis, užsakovais. Kiek jų sutinklame per dieną? Dešimt, dvidešimt, trisdešimt? Žiniasklaidos priemonės į mūsų gyvenimą „įveda“ visai nepažįstamų žmonių, kurie galiausiai tampa lyg ir pažįstami, nors niekada jų nematėme. Tai įvairūs šou pasaulio atstovai, dainininkai, aktoriai, taip pat visas būrys politikų ir dar dešimtys paprastų žmogelių, netyčia patenkančių į televizijos ekranus. Vos prieš šimtmetį žmogus gyveno žymiai ramiau, pažinojo keletą artimesnių ir tolimesnių giminaičių, kaimynų, dar vieną kitą šeimos draugą. Bet kokio naujo žmogaus atsiradimas sukeldavo nemažą sąmyšį. Su juo reikėjo susipažinti. Pažintis su žmogumi mezgėsi ramiai ir lėtai. Dėl pašėlusio gyvenimo tempo dabar, deja, neturime tiek laiko bendrauti su naujais žmonėmis. Šiuolaikinės bendravimo technologijos tarytum palengvina bendravimą, suteikdamos galimybę bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kurie randasi už šimto mylių. Kad ir koks “mažas” atrodytų šiuolaikinis pasaulis, niekas iš principo nepasikeitė. Atrodo, kad pažįstame daug žmonių, bet tikrų pažįstamų žmonių ratas vistiek išlieka pakankamai mažas. Apsilankykite bet kokiame socialinio portalo profilyje ir pasižiūrėkite vartotojo statistiką. Jeigu sąlyginio vartotojo profilyje pamatysite 2000 draugų, realybėje profilio autorius bendrauja su tuo pačiu 100-150 pažįstamų žmonių ratu. Ir tik nedaugelis iš jų randasi ineternete.

Žinoma, daugelį problemų galima išspręsti. Kalbant apie bendravimo tarp portalų problemos sprendimą, galima paminėti kylančią technologiją „Open ID“. Technologijos principas –  siekiama sukurti unikalią vartotojo tapatybę, kurią jis galėtų naudoti įvairiuose interneto portaluose. Taip pat ieškoma galimybių laisvai perkelti draugų sąrašus su visomis detalėmis iš vieno portalo į kitą. Bet nemanau, kad tuo pavyks “priversti” vartotojus turėti 2000 draugų. Tai tiesiog neįmanoma fiziškai. Nežiūrint į kylančias problemas ir neatsiperkančias investicijas, socialiniai tinklapiai ir toliau sėkmingai perkami. Tai patvirtina paskutinis “Google” pirkinys – įsigytas vienas iš populiariausių Kinijos socialinių tinklapių. Intuicija kužda, kad investuojama į socialinius tinklapius su viltimi, kad kažkas kažkada išras pajamas generuojantį rinkodaros mechanizmą. O gal artėjame prie antro “dot com” burbulo sprogimo? Laikas parodys.

Kalbant apie Lietuvą, mano atlikti tyrimai rodo, kad čia yra visai kitokia situacija. Daugelis gerai žinomų socialinių tinklapių yra pelningi. Kalbu apie “one.lt”, “klase.lt”, “draugas.lt” ir panašiai. Manau, kad tų portalų pelningumas, visų pirma, susijęs su vartotojų teisių nepaisymu. Pateiksiu pavyzdžių. Tyrimo sumetimais teko apsilankyti portale “one.lt”. Paskutinį kartą ten lankiausi prieš septynerius metus. Reklamos kiekis portale pribloškė. Paslaugų brangumas taip pat. Pamiršote slaptažodi? Tai jums kainuos du litai? Manau, kad agresyvus reklamos kiekis tokiuose portaluose įmanomas tik dėl vartotojo neišprusimo. Toks reklamos kiekis, kokį suvartoja statistinis socialinio portalo vartotojas Lietuvoje, nebūtų įmanomas Vakaruose. Kitas argumentas, kuris, mano nuomone, pateisina “darau ką noriu” – konkurencijos lygmuo. Mano turimi rinkos duomenys indikuoja, kad ir šiame segmente situacija turėtų keistis. Bet apie tai jau kitame straipsnyje.

Šiuo straipsniu pradedu trijų straipsnių ciklą apie socialinius tinklalapius. Kitame straipsnyje apžvelgsiu lietuviškų socialinių tinklapių dabartį, o užbaigsiu trilogiją socialinių tinklapių perspektyvomis.

Žydrūnas Sadauskas

IML Consulting

Per pastaruosius 30 metų e-komercijos prasmė keitėsi. Pradžioje e-komercija reiškė tik elektroniniu būdu pateikiamus užsakymus, sąskaitas bei pinigų pervedimus tarp bankų (nuo 1970 m.). Vėliau e-komercijai buvo priskirta telefoninė bankininkystė ir atsiskaitymas banko kortelėmis (nuo 1980 m.). Nuo 1990 m. e-komercija apima resursų planavimą, informacijos gavimą ir saugojimą.

1995-2001 m. informacinių technologijų istorijoje vadinami „dot com“ era. 2000 metais įvyko spekuliacinio „dot com“ burbulo „sprogimas“, kuomet daugelio biržose kotiruojamų interneto bendrovių akcijų kaina ženkliai smuko dėl investuotojų perdėto optimizmo tų bendrovių rezultatais.

Nauji dabartinės e-komercijos bangos pakilimo naujadarai yra socialiniai tinklapiai ir interneto dienoraščiai. Socialinis tinklapis – tai interneto vartotojams sudaryta galimybė bendrauti internete. Lietuviški socialinių tinklapių pavyzdžiai daugumai puikiai žinomi „one.lt“, „klase.lt“ ir kt.

Drąsiai galima teigti, kad internetas yra viena iš pagrindinių žmogaus kasdieninio gyvenimo priemonių. Tinklapis, Lietuvoje anksčiau buvęs retenybe, kažkuo egzotišku iš „ten“, šiandien yra kasdienybė. Daugelis net neįsivaizduoja savo gyvenimo be interneto. Tikriausiai visiems tenka vienu ar kitu būdu su tuo susidurti.

Dažniausiai internetas naudojamas tiesiog informacijos paieškai. Tačiau ne mažiau žinoma galimybė užsisakyti lėktuvų bilietus internetu, apmokėti sąskaitas, ar tiesiog įsigyti norimą daiktą, neišeinant iš namų. Verslo prasme šiandieninėje konkurencinėje aplinkoje, kai interneto svetainės turėjimas įmonei yra būtinybė, o ne graži puošmena, pasidaro svarbūs interneto svetainei keliami tikslai ir uždaviniai. Nors paprastai vis dar apsiribojama tik reprezentaciniu įmonės tinklapiu, tačiau pamažu daugėja ir besistengiančių maksimaliai išnaudoti e-komercijos galimybes verslui. E-komercija pradėta vertinti taip pat rimtai, kaip ir tiesioginė įmonės veikla. Galima rasti ne vieną pavyzdį sėkmingai veikiančių lietuviškų bendrovių, kurios savo veiklą vykdo tik internete, kaip pavyzdžiui „delfi.lt“.

Naujos e-komercijos technologijos suteikia visas galimybes bendrauti su tiekėjais ar pirkėjais realiame laike ir išplatinti informaciją apie siūlomas prekes ar paslaugas plačiam vartotojų ratui minimaliomis sąnaudomis.

Siūlau sužinoti, ką e-komercija gali duoti Jūsų verslui, paliesiu aspektus, kuriuos reikėtų žinoti, planuojant savo įmonės tinklapio gamybą.

Esminiai skirtumai tarp tiesioginių ir interneto vartotojų

Nėra didelio skirtumo tarp tiesioginių ir interneto vartotojų, nes iš esmės tai yra tie patys vartotojai. Skiriasi tik marketingo priemonės. Pagrindinis skirtumas tarp tiesioginio marketingo ir interneto marketingo yra tas, kad internete galioja visai kiti dėsniai.

Interneto vartotojas vienu pelės spragtelėjimu gali patekti į jam patikusį tinklapį ir taip pat greitai iš jo išeiti, vartotojas negali pačiupinėti jį sudominusios prekės, negali nusipirktos prekės gauti iš karto ir pan. Tačiau nežiūrint šių nepatogumų, e-komercija suteikia žymiai daugiau privalumų: vartotojas sutaupo daugybę laiko, turi didesnį pasirinkimą geografine prasme, gali pasinaudoti internete pateiktomis galimybėmis iš bet kurios pasaulio vietos, kurioje veikia internetas.

Verslui e-komercija suteikia galimybę išplėsti rinką, paskleisti informaciją apie parduodamą prekę ar paslaugą žymiai platesniam vartotojų ratui negu iki tol, rasti naujas bendradarbiavimo formas, tokias kaip partnerystės tinklapiai. Partnerystės tinklapis – tai tinklapis, kuris reklamuoja ir pardavinėja vieno ar kelių gamintojų prekes, už tai gaudamas iš gamintojo ar paslaugos teikėjo iš anksto sutartus komisinius.

Vienas iš pagrindinių e-komercijos privalumų, kuriuo pakankamai dažnai naudojasi vartotojai, yra susipažinimas su preke ar paslauga internete prieš ją perkant. Tai mažina įmonės reklamines išlaidas ir suteikia galimybę pateikti išsamesnę informaciją apie siūlomas prekes ar paslaugas.

Pastaruoju metu dauguma vartotojų nešvaisto laiko skambindami vienos ar kitos srities specialistui ir teiraudamiesi, kokias jis paslaugas teikia, bet paprasčiausiai įveda raktinius žodžius informacijos paieškos sistemoje internete ir tokiu būdu turi galimybę pasirinkti pageidaujamą specialistą iš sąrašo, sužinoti ką jie siūlo, palyginti kainas.

Iš to kas pasakyta, akivaizdu, jog potencialus e-komercijos vartotojas yra ypatingas tuo, kad jis turi galimybę pasirinkti iš didesnės pasiūlos ir per trumpesnį laiką.

Todėl formuluojant reikalavimus tinklapio gamybai pirmiausiai reikėtų išanalizuoti potencialų vartotoją.

Kalbant apie USP visada pirmoje vietoje pateikiamas „Dominos Pizza“ kompanijos pavyzdys. Tai yra amerikiečių kompanija, kuri gamina picas. Tai viena iš daugelio kompanijų užsiimančių picų pristatymu į namus. Siekdami išsiskirti ir dominuoti rinkoje, jie sugalvojo vieną iš geriausių pasaulyje USP. Jų šūkis skelbia: „Pristatome šviežią ir karštą picą per 30 minučių, jeigu ne, tai pica nekainuoja Jums nieko“. Pateiksiu ir anglišką versija, nes verčiant kartais pusė reikšmės prapuola: „You get fresh, hot pizza delivered to your door in 30 minutes or less – or it‘s FREE“. Beje, tinklapių dizaineriai – pasižiūrėkite, koks paprastas dizainas. Kitas pakankamai žinomas pavyzdys, tai Amerikos siuntinių gabenimo kompanija „FedEx“. Jų USP yra tai, kad kur Jūs besiųstumėte savo siuntinį, jis bus pristatytas per vieną naktį. „When your package absolutely, positively has to get there overnight“. Na, ir dar vienas, jau lietuviams gerai pažįstamas „Red Bull“ energetinis gėrimas. Jų USP skelbia, kad „Red Bull“ suteikia sparnus! „Red Bull gives you wiiings“. Ir nors rinkoje yra daugybė rūšių energetinių gėrimų, galvojant apie šiuos gėrimus, pirmasis, kuris ateina į galvą, tai – „Red Bull“.

Tęsiant temą, Lietuvoje galioja tos pačios taisyklės. Lietuva galbūt nelabai garsi reklaminiais šūkiais, bet specializacijos nauda matosi akivaizdžiai. Neperseniausiai teko susidurti su nekilnojamo turto skelbimais. Buvau paprašytas patalpinti skelbimus visuose įmanomuose skelbimų portaluose Lietuvoje. O jų Lietuvoje tikrai netrūktsta. Patalpinus skelbimus bendriniuose portaluose, buvo tuščias laiko švaistymas. Nebuvo jokių atsiliepimų ir skambučių. Daugelis skelbimų nemokamų portalų priima įvairaus pobūdžio skelbimus ir, mano nuomone, tai apriboja jų pelno galimybes. Tūlas Lietuvis ginčysis, kad jie uždirba iš banerinės reklamos. Bet aš pateiksiu Jums „aruodas.lt“ pavyzdį. Norint patalpinti skelbimą „aruodas.lt“ portale, Jums kainuos penkis litus ir tai yra pagrindinės tinklapio pajamos. Atsidarius tinklapį pamatysite statistika – kiek skelbimų yra patalpinta. Paskaičiuokit. Įspūdinga? Antra, paimkitebet kurį nemokamą skelbimų portalą ir „aruodas.lt“ portalą bei palyginkite banerinės reklamos kiekį ir kokybę. Skirtumas akivaizdus. Trečia, su nekilnojamuoju turtu susijusios reklamos užsakovas su mielu noru mokės daugiau už galimybę talpinti savo banerį „aruodas.lt“ nei, bet kokiame nemokamame skelbimų portale. Tęsiant temą, antras pavyzdys kurį norėčiau pateikti tai „Alio.lt“. Jų skelbimo portalo privalumas (USP) tas, kad internetinis skelbimų portalas yra susietas su skelbimų laikraščiu. Yra galimybė, patalpinus nemokamą skelbimą internete, užsisakyti ir skelbimą laikraštyje. Užsakymo pildymo gale Jums netgi ir pasiūlys tai. Tiesa, tas pasiūlymas galėtų būti ir truputėlį „agresyvesnis“. Neturiu galvoje priverstinio brukimo, kalbu apie privalumų, tiražo išvardinimą, pakartojimo galimybę su nuolaida ir panašiai. Nieko panašaus ten nebuvo. Tiesiog išvardinta, kad skelbimas toks ir toks. Žemiau skelbimas laikraštyje – neužsakytas, skelbimo paryškinimas – neužsakytas ir panašiai. Dar vienas dalykas, kuris nepatiko „Alio.lt“, tai skelbimo pildymo procesas. Dėl jų naudojamų technologijų puslapio užsikrovimo laikas labai ilgas. Ir čia dar „vargai“ nesibaigia. Ten yra dar ir tokie klausimai kaip: Kokia seniūnija? Kokia gatvė? Ir panašiai. Kam tai įdomu? Deja, iš mano visų aplankytų skelbimų tinklapių, tai buvo pats nepatogiausias vartotojui portalas. Tiesa, keliuose portaluose buvo pasiūlyta sumoketi du-tris litus, žinutės pagalba, už kuriuos suteikiama galimybė būti paryškintame formate pirmajame puslapyje. Prieš pasirinkdamas šią paslaugą, pasižiūrėjau konkurenciją ir nusprendžiau, kad neverta, nes nespecializuotame portale konkurencija minimali. Antra, čia ne Google, kur visos paieškos baigiasi pirmu puslapiu. Kalbame apie vartotoją besilankantį skelbimų portale. Patikėkite, jis tikrai nepatingės nueiti ir iki 10 puslapio. Reziumuojant, sakau visiems skelbimų portalų savininkams: jeigu norite išlikti rinkoje ir uždirbti -SPECIALIZUOKITĖS !!! Beje, tas pats patarimas galioja ir kitų rinkos sričių atstovams. Bet apie tai jau kitame straipsnyje.

Žydrūnas Sadauskas

IML Consulting

E-komercijos konsultantas

Kalbant apie tai, kaip parašyti gerą „Headline“, kaip dienraščiuose, taip ir internete naudojamasi tomis pačiomis psichologinio poveikio priemonėmis. Stengiamasi sužadinti smalsumą, apeliuojama į žmogišką egoizmą ir panašiai. Svarbiausia suvokti pagrindinį dalyką, kad ir ką bedarytumėte, ar interneto tinklapį, ar tiesiog e-paštą, norint pritraukti dėmesį, Jums reikalingas intriguojantis „Headline“. Neverta rašyti tiesiog „Sveiki“ arba iš karto pereiti į tekstą. Internautas, ieškodamas informacijos internete, tiesiog „peršoks“ į kitą puslapį. „Headline“ paskirtis – sudominti lankytoją, gilintis, skaityti toliau. Išvardinsiu keletą vakaruose jau išbandytų veiksmingo „Headline“ sudarymo principų.

Išnaudokite baimės elementą.

„Five Fatal Mistakes Lawyers Make Drive Prospects to
Competitive Web Sites“

Arba pasinaudokite paslapties elementu, kuris sužadina smalsumą.

„The secret to Doubling Traffic on Your Web Site that Will
Drive Your Competitors Crazy“

Galimi ir „gasdinimo“ elementai.

„Warning: Your Web Site is Ruining Your Profesional Image“

Gali būti ir tiesiog klausimo – atsakymo forma.

Q: Who knows how to increase traffic on your
web site by 152 % ?
A: Steve Smith does!

Tiesiog paimkite ištrauką iš savo tinklapio konteksto. Intriguojančią ištrauką.

“They laughed when I told them I developed my own
web site… until they visited my site”

Prieš tai pateiktas pavyzdys, beje, yra vienas iš sėkmingiausių kada sugalvotų internetinio marketingo Headline istorijoje.

Arba pasiūlymas, kurio sunku atsisakyti.

“Here’s How to Double Your Online Sales at half the price”

Deficito principas.

“This is the last day that one of you will win a free website
today – and then this offer will expire forever”

Galėčiau šią temą tęsti, tačiau tikiuosi esmę supratote. Ir pabaigai… Gal aš klystu? Gal lietuviškiems tinklapiams to visai ir nereikia? Paliksiu spręsti Jums.

Antras klausimas, į kurį reikėtų atsakyti, sprendžiant dėl įmonės tinklapio, ką internetas gali duoti mano parduodamai prekei ar teikiamai paslaugai? Pateiksiu pavyzdį. Sakykime, kompanija parduoda muzikos įrašus. Ką internetas duotų papildomai šiai veiklai? Visų pirma, suteikia galimybę pateikti platesnę informacija apie albumą, pradedant nuo tokių standartinių dalykų kaip albumo viršelio nuotrauka, dainų sąrašas, foto archyvas iš įrašų studijos, atlikėjų biografijos ir pan. Taip pat interneto technologijos suteikia galimybę pateikti, pavyzdžiui 30 sekunžių trukmės kiekvienos dainos ištrauką, kas palengvina vartotojo apsisprendimą dėl albumo pirkimo, ir visa tai, nepaliekant namų, kas taupo vartotojo laiką. Dar daugiau – atsiranda galimybė pasiūlyti įsigyti albumą interneto pagalba. Sarašą būtų galima tęsti. BET…

Vienas pagrindinių e-komercijos faktorių tai, kad INTERNETAS yra vienas iš didžiausių inovacijų skatintojų.
Kadangi vartotojas turi didesnes pasirinkimo galimybes tiek kiekybės tiek geografine prasme, siekiant išsiskirti rinkoje, atsiranda poreikis įnovacijoms. Jau neužtenka vien tik kopijuoti konkurentų tinklapius. Siekiant lyderiauti savo rinkos segmente, verta pagalvoti apie inovatorišką savo įmonės e-komercijos strategiją. Kalbant apie tą patį muzikos įrašų kompanijos pavyzdį, visi matome aiškius inovacijos teikiamus privalumus. Tas, kuris pirmas sugalvojo suteikti vartotojams galimybę pasiklausyti 30 sekundžių trukmės dainos įrašo internete, laimėjo (Sony records), tas, kuris pirmas sugalvojo galimybę įsigytį visą garso takelį internetu, laimėjo (Itunes), tas, kuris pirmas sugalvojo ir pateikė galimybę internetu atsiųsti ir parsisiųsti videoklipą, taip pat laimėjo (Youtube).
Išvada: be inovacijų e-komercijoje Jūsų tinklapis pasmerktas būti tik įmonės „vizitine kortele“, net jeigu jis padarytas pagal paskutinius dizaino standartus. Vakarų šalyse dizainas jau seniai nustumtas į antrą planą. Pirmoje vietoje iškeliamas turinys ir inovacija. Lietuva dar kol kas išgyvena „rožinį periodą“, kuomet didesnis dėmesys skiriamas grafikai ir spalvai. Palyginus to paties rinkos segmento tinklapius Lietuvoje ir vakaruose, skirtumai akivaizdūs. Dizaino prasme lietuviški tinklapiai tikrai laimėtų pirmąsias vietas.
Žydrūnas Sadauskas
IML Consulting
E-komercijos konsultantas