Dar neturite internetinio dienoraščio? Kodėl?

Dalyvaujant susitikimuose su verslininkais, įmonių vadovais, tiesiog kalbant su draugais, daugelis manęs klausia, kam reikalingas interneto dienoraštis? Kokia iš jo nauda? Ar tai nėra tuščias laiko švaistymas? Ne ir dar kartą NE! Ar kalbame apie įmonę, ar apie privatų asmenį, dienoraštis yra būtinybė! Nauda įmonei.

Stambiausios pasaulio kompanijos, tokios kaip „Google“, „Microsoft“, „Dell“, „Kodak“, „General Motors“ turi dienoraštį, o Jūsų įmonė ar Jūs asmeniškai neturite? Kodėl? Tai nėra prabangos prekė, tai yra naujausias įrankis e-komercijoje. Patikėkite tai tikrai daug galimybių suteikianti butinybė šiandieniniame e-komercijos pasaulyje. Pabandysiu tai įrodyti, pasiremdamas faktais.
Šiek tiek istorijos. Angliškas terminas “blog” (dienoraštis) yra dviejų žodžių “web” ir “log” junginys “weblog”, kuris vėliau transformavosi į mums jau gerai pažįstamą “blog” (dienoraštis). Dienoraštis – tai tinklapis, kurį prižiūrintis asmuo ar įmonė reguliariai talpina jame informaciją. Daugelis dienoraščių pateikia neformalaus pobūdžio informaciją, komentarus ir nuomones tam tikra tema. Galimybė komentuoti dienoraščiuose patalpintą informaciją yra svarbi ir neatskiriama daugelio internetinių dienoraščių dalis. Daugelis kalba apie komentarų neigiamą pusę. Aš asmeniškai manau, kad komentarai yra puikus dalykas. Pasižiurėkime į tai iš praktinės pusės, jeigu vartotojai palieka neigiamus komentarus apie Jūsų teikiamas paslaugas ar parduodamą produktą, tai tikrai ne jų kaltė. Reiškia, kažkas negerai su Jūsų produktu ar teikiama paslauga. Dienoraščiai skirstomi į keletą pagrindinių formatų: asmeninis dienoraštis, fotodienoraštis, video dienoraštis, audio dienoraštis, korporacinis dienoraštis ir pan. Naujausia dienoraščių vystymosi tendencija – mikro dienoraščiai arba (Micro-blogging). Jų esmė – trumpi pranešimai dienoraštyje, kurie dažniausiai rašomi mobilaus telefono pagalba, siekiant informuoti siaurą ratą interesantų apie savo buvimo vietą ir planus.

Dar ne per seniausiai “šalti skambučiai”, “partnerių tinklas”, “pažintys”, “reklama masinės informacijos priemonėse” buvo pagrindiniai daugelio verslų pardavimo “varikliai”. “Šaltų skambučių“ technika tiesioginiuose pardavimuose yra kone svarbiausia daugelio įmonių veikloje. Pati „šaltų skambučių“ pardavimo technika yra išvystyta iki meno aukštumų. Skambučio metu poveikis potencialiam pašnekovui prasideda jau nuo pat pokalbio pradžios. Siekiant rezultato, svarbus pasidaro skambučio laikas, balso tembras, pirmosios frazės, iš anksto suformuluoti skambučiu siekiami tikslai, kaip užbaigti pokalbį ir panašiai. Prie to paties dar turime atskiras technikas „Kaip išvengti NE telefonu“. Kaip „priversti“ klientą sutikti su Jūsų sąlygomis ir t.t. Neigiamos tokio tiesioginio pardavimo pusės buvo tai, kad pavyzdžiui, poniai Braun buvo tiesiog siūloma konkreti prekė neatsižvelgiant į tai, ko norėjo pati ponia Braun.
Situacija truputėlį geresnė B2B (Verslas – verslui) sektoriuje. Daugelis ekspertų, bent jau vakaruose, sutinka su ta nuomone, kad tai vienas iš neefektyviausių šiandienos pardavimo būdų. Skaičiuojant užmegstų kontaktų kiekį ir neigiamų atsakymų skaičių, problema akivaizdi.

Iš pradžių noriu Jums pristatytį šio straipsnio bendraautorių ir vieną iš didžiausių, man žinomų, NLP praktinių metodų taikymo aktyviuose pardavimuose žinovų – Arną Markevičių. NLP – neurolingvistinis programavimas, arba paprasčiau – taikomoji psichologija. Kartą, sėdint mums kavinėje ir stebint Lietuvos krepšininkų pasirodymą olimpinėse žaidynėse (taškų skirtumas buvo gana didelis Lietuvos naudai), užsimezgė kalba apie NLP metodų taikymą tiesioginiuose pardavimuose ir e-komercijoje.

Arnas:
Ar kada susimąstei, kas iš tikrųjų yra pardavimas? Dažniausiai žmonės, kurie lankėsi bent vienuose pardavimų mokymuose ar seminaruose, pasakys – Pardavimas, tai žmogaus poreikų patenkinimas. Ar tikrai? Ar tikrai perki tai, kam jauti poreikį? Turbūt – ne. Todėl kyla klausimas, kada iš tikrųjų mes perkame? Perkame tada, kai jaučiame norą, perkame tada, kai motyvacija turėti prekę ar paslaugą yra didesnė, nei baimė prarasti tai, kiek ta prekė ar paslauga kainuoja! Ar tai reiškia, kad pirmasis apibrėžimas neteisingas? Vėl gi – ne. Poreikis yra būtina sąlyga pardavimui, tiesiog tai reiškia, kad poreikio parodymas žmogui, dar netampa pardavimu. Pardavimas įvyksta tada, kai Jūs sukeliate norą, įsigyti, kai Jūs pakankamai motyvuojate žmogų žengti šį žingsnį.

Pastaruoju metu darosi madinga kalbėti apie ekonominį nuosmukį. Pripratome prie Lietuvos premjero raminimų, kad ekonominis nuosmukis nepalies Lietuvos, kad tai kažkur “ten”. Deja, ekonomikos rodikliai kalba už save. Bet šiandien ne apie tai. Norėčiau pakalbėti apie tai, kad kas vienam nelaimė, kitam laimė, arba apie taip vadinamas interneto tinklapių “Kepyklas”. Vartoju žodį “kepyklos”, nes tų tinklapių teikiamos tinklapių gamybos paslaugos kažkuria prasme primena kepyklą. Pasirenkame turinio valdymo sistemos modulius, pasirenkame dizaino šabloną, ir štai – tinklapis “iškeptas”. Nuoširdžiai manau, kad ekonominio nuosmukio metu šie tinklapiai turi didžiausią perspektyvą padidinti pardavimus ir savo paslaugos vartotojų skaičių.

Fraud atsiskaitymas – tai nesankcionuotas pasinaudojimas svetima (vogta) kredito kortele ar kortelės duomenimis, įsigyjant prekes internetinėje parduotuvėje.

Internetinė prekyba pasaulyje prasidėjo ganėtinai seniai. Atsiskaitymų būdų būdavo įvairių, tačiau pats populiariausias atsiskaitymo būdas internete – kreditine kortele.

E-komercija Lietuvoje yra ankstyvoje stadijoje, neišvystyta logistika, mokėjimai – bankų nuorodos su prisijungimu prie savo sąskaitos, prekių asortimentas – masiniai produktai, parduotuvių ar brangesnėmis kainomis..Kodėl nepažvelgus į visa tai kitu kampu?

Dažnai spaudoje ar e-portaluose išvystame naujieną – Lietuvoje startavo nauja elektroninė parduotuvė, siūlanti nepaprastai daug buitinės technikos, aksesuarų iš Kinijos, nepaprastai geromis kainomis, nepaprastai geromis sąlygomis.